Šiame bloge nemažai rašėme apie stebuklingas Chlorella savybės ir jos naudojimo būdus. Tačiau norint suprasti šį mikrodumblį dar geriau, verta sužinoti ir kaip Chlorella atsiranda ant mūsų stalo. Taigi, trumpai apžvelkime kaip auginama Chlorella.
Natūrali Chlorella auginama dideliuose atviruose apvalios formos vandens rezervuaruose, pripildytuose gėlo vandens, išgaunamo iš 45 metrų gylio. Vandens kokybė yra itin svarbi Chlorella augimo procese, kadangi tik tyras giluminis vanduo neturi toksiškų priemaišų ir bakterijų, galinčių pakenkti mastinėms Chlorella savybėms.
Skaidriausia ir geriausia yra laikoma Taivane auginama Chlorella, nes kaip teigia ekspertai, būtent čia Chlorella ląstelės auga reikiamą mineralų kiekį turinčiame vandenyje ir gauna optimalų saulės spindulių kiekį. Japonijoje auginama Chlorella taip pat yra itin gerai vertinama dėl šalyje veikiančio griežto valstybinio Chlorella auginimo reguliavimo, numatančio nuolatinius Chlorella ūkių patikrinimus, siekiant išsaugoti aukštą mikrodumblio kokybę ir natūralumą.
Kiekvieno rezervuaro, kuriame auga Chlorella, paviršiumi nuolat slenka didžiulės „šukos“, kurios sumaišo vandenį, kad kiekvienas vandenyje augantis mikrodumblis gautų tiesioginių saulės spindulių. „Šukos“ vandens paviršiumi slenka lėtai, kad vandenyje esanti Chlorella nesusidrumstų ir nenugrimztų į rezervuaro dugną.
Pastarąjį dešimtmetį populiarėja vadinamieji buitiniai Chlorella auginimo būdai. Internete galima rasti specialios įrangos Chlorella auginimui patalpose ar patarimų kaip pasidaryti Chlorella bioreaktorių patiems. Tačiau, namų ar gamyklinėmis sąlygomis auginama Chlorella skiriasi ne tik savo auginimo būdu, bet ir skoniu bei maistinėmis savybėmis. Ypatingai akcentuojamas faktas, kad atviruose rezervuaruose auginama Chlorella gauna tiesioginių saulės spindulių ir prisisotina ore esančio anglies dvidegenio, tuo tarpu uždarų patalpų sąlygose auginamą Chlorellą šviesa ir anglies dvidegeniu aprūpina speciali įranga, reikalaujanti daug energijos išteklių ir nevisuomet užtikrinanti šiam mikrodumbliui optimalias sąlygas, kokias jis gauna būdamas atvirame lauke. Taigi, galima sakyti, kad atviruose rezervuaruose auginama Chlorella yra daug draugiškesnė aplinkai ir artimesnė natūraliai gamtai.
Kai Chlorella koncentracija vandens rezervuaruose pasiekia 30 g vienam litrui gėlo vandens, galima nuimti derlių. Chlorella derlius surenkamas filtruojant ar sijojant vandens rezervuare susidariusią masę kol iš jos bus pašalinta dauguma vandens. Dalis Chlorella biomasės grąžinama atgal į rezervuarus, kad galėtų toliau daugintis ir išauginti naują derlių. Išskirta Chlorella biomasė yra džiovinama saulėje arba specialiose džiovinimo kamerose. Nors natūralus džiovinimas saulėje užtrunka ilgiau, tačiau lyginant su greitesniais džiovinimo būdais, natūraliai džiovinama Chlorella nepatiria didelių terminių apdorojimų, tokių būdu maksimaliai išlaikant joje esančias naudingas medžiagas.
Surinkus derlių reikia suskaidyti Chorella ląstelės sieneles. Tai reikalinga norint užtikrinti, kad žmogaus organizmas galėtų pasisavinti visas naudingąsias Chlorella medžiagas. Šiuo metu naudojami keturi pagrindiniai ląstelės sienelės skaidymo būdai: presavimas dideliame slėgyje, centrifūgavimas, purškimas karštais garais ir ultragarsinis sienelių skaidymas. Svarbiausias skirtumas tarp naudojamų Chlorella ląstelių sienelių skaidymo būdų yra išsaugotų naudingų Chlorella medžiagų kiekis, tačiau derėtų pažymėti, kad visais atvejais jis siekia ne mažiau kaip 90%, todėl vartotojo požiūriu nėra didelės reikšmės kuris ląstelių skaidymo būdas yra naudojamas konkretaus gamintojo.
Gauta suskaidytų Chlorella ląstelių masė yra presuojama į tabletes arba persijojama ir fasuojama miltelių pavidalu.
Nuo savo atsiradimo gėlame vandenyje iki patekimo į mūsų virtuvę ar vaistinėlę Chlorella nueina ilgą, tačiau nesudėtingą kelią. Būtent tai, kad Chlorella gamyboje nėra naudojami sudėtingi gamybos procesai ar cheminės reakcijos, užtikrina, kad Chlorella išlieka visiškai natūralus, gamtos išpuoselėtas ir užaugintas produktas, suteikiantis mums sveikatos ir jėgų.