Rytų ir pietryčių Azijos gyventojams naudingosios dumblių savybės nėra naujiena. Istoriniai šaltiniai teigia, kad šiuose kraštuose dumbliai vartojami kaip sveikatai naudingas maisto papildas jau nuo IX a. prieš mūsų erą. Minkštas Kinijos, Japonijos, Taivano, Malaizijos ir Filipinų klimatas, gausūs švaraus gėlo vandens telkiniai bei didelis saulės kiekis yra ideali terpė Chlorellos augimui. Dėl šios priežasties būtent Japonijoje šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo pradėtas pramoninis Chlorellos auginimas. Vėliau šio mikrodumblio veisimas fermose – dirbtiniuose vandens telkiniuose išplito po kitus Azijos regionus, o septintajame dešimtmetyje pradėtas naudoti ir Pietų Amerikoje, kur pramoniniu būdu imta auginti ne tik Chlorellą, bet ir Spiruliną.
Azijos gyventojai nuo seno vertina dumblius dėl itin didelio proteino kiekio, gausybės mikroelementų, antioksidantų, amino rūgščių ir vitaminių, suteikiančių energijos ir ištvermės. Chlorella, be viso to, turi savyje itin daug chlorofilo, kuris padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, stiprina imunitetą ir neleidžia organizmui pasiduoti ligoms. Chlorella pasižymi dar ir antibakteriniu poveikiu – Kinijos mokslininkai atliko bandymus naudodami Chlorellą kaip natūralų ir nekenksmingą, tačiau ne mažiau veiksmingą antibiotikų pakaitalą.
Įdomu, kad nepaisant to, jog naudingosios dumblių savybės yra nuodugniai ištirtos ir įdorytos, Vakarų pasaulyje dumblių, kaip kasdieninės maistingosios medžiagos naudojimas dar tik pradeda populiarėti, tuo tarpu Azijoje jais nieko nenustebinsi. Kinijoje maisto turguje galima rasti didžiulius prekystalius su įvairiais jūros ir gėlo vandens dumbliais bei mikrodumblių – Chlorellos ir Spirulinos milteliais. Šie milteliai naudojami gaminant įvairius maisto produktus – sriubas, duoną, ledus. Čia netgi galima pamatyti žalius čiulpiamus saldainiukus su Chlorella.