Pastaraisiais metais Spirulina vis labiau populiarėja, tad atsiranda daug informacijos apie jos poveikį ir ypatybes. Deja, informacijos gausoje ne visuomet yra lengva atskirti tikrus faktus nuo iškraipytų nuomonių ar reklaminių žinučių. Todėl, užuot svarstant ir spėliojant, pažvelkime ką apie Spirulinos savybes kalba moksliniai tyrimai.

Nagrinėjant mokslinę literatūrą apie Spiruliną pirmiausia nustebina tai, kad ją tyrinėja ne tik biologijos, bet ir biochemijos, bioinžinerijos, medicinos, farmacijos ir kitų mokslų atstovai. Ypač didelis susidomėjimas Spirulina pastebimas medicinos srities tyrimuose, kur ją bandoma naudoti gydant pačias įvairiausias ligas.

Domisi mokslininkaiTaigi, ką moksliniai tyrimai sako apie Spirulinos naudą žmogui? Harvardo universiteto medicinos mokyklos palaikomoje tarptautinėje mokslinių tyrimų duomenų bazėje “Natural Standard” pateikiami įrodymai, kad Spirulina yra veiksminga gydant hipercholesterolemiją, arba, paprasčiau kalbant, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimo metu pacientams kasdien buvo duodama po 4 gramus Spirulinos. Po 4 savaičių jų cholesterolio kiekis sumažėjo trečdaliu, o po 8 savaičių – perpus. Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai atsiranda dėl netinkamos mitybos, gausaus greito maisto vartojimo ir menko fizinio aktyvumo. Ši liga iš pradžių gali būti nepastebima, tačiau ilgainiui jos negydant pradeda progresuoti aterosklerozės simptomai. Tad Spiruliną naudinga vartoti ne tik norint subalansuoti cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau ir siekiant apsisaugoti nuo šios ligos atsiradimo.

Šiuo metu atliekama ir daugiau mokslinių tyrimų, atskleidžiančių Spirulinos efektyvumą gydant ligas. Nors, kaip pabrėžia “Natural Standard”, šie tyrimai dar nėra pasibaigę ir nepateikia galutinių išvadų, tačiau ligų, kurių gydyme gali būti naudojama Spirulina, sąrašas yra įspūdingas: alerginis rinitas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), chroninis virusinis hepatitas, cukrinis diabetas, biferospazmas (nevalingas vokų raumenų susitraukimas), dirglios žarnos sindromas bei onkologinės ligos. O 1998 m. Spirulinos ekstrakto pagalba Harvardo universiteto ir Dana-Farber vėžio instituto mokslininkams pavyko sustabdyti ŽIV-1 viruso plitimą imuninės sistemos ląstelėse. Be to, moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad Spirulina gali būti naudinga kovojant su menopauzės simptomais, mitybos nepakankamumu ir svorio mažėjimu, o taip pat siekiant gerinti fizinį kūno darbą.

Skaitant Spirulinos miltelių ar tablečių aprašymus, neretai galima rasti informacijos apie jos naudą balansuojant mitybą. Ir šie teiginiai nėra tik reklaminiai triukai! Japonijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Spirulina padidina pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus kiekį organizme net 327%. Šios gerosios bakterijos atlieka itin svarbias žmogaus organizmui funkcijas: reguliuoja žarnyno Ph, gerina virškinimą ir maisto pasisavinimą, apsaugo nuo infekcijų, stimuliuoja imuninę sistemą bei mažina uždegiminių reakcijų intensyvumą. Toks įspūdingas Spirulinos poveikis pieno rūgšties bakterijų padidėjimui parodo, kad Spirulina gali būti pilnavertis natūralus pakaitalas vaistiniams probiotikams ar žarnyno mikroflorą gerinantiems preparatams.

Taigi, mokslo pasaulis jau pripažino, kad Spirulina yra unikalus gamtos atstovas, darantis svarų teigiamą poveikį žmogaus organizmui, padedantis gyventi ilgai ir sveikai, o ateityje, kaip tikisi mokslininkai, ir padėsiantis visiems laikams įveikti net ir sunkiausias ligas!